Žolės mišinių sudėtis

Raudonasis eraičinas (Festuca rubra). Tai vienintelė žolės rūšis, kuri gali būti dviejų formų: kero formos ir šakniastiebinė (Festuca rubra rubra). Tolimoje perspektyvoje kerinis eraičinas retėja, o šakniastiebinis tankėja, todėl mišiniuose turi būti jų abiejų. Ši žolė laikoma vejos žalumo etalonu. Ji yra be galo minkšta ir maloni vaikščioti basomis. Raudonasis eraičinas gali augti pavėsyje, yra vidutiniškai reiklus augavietei. Jis gali augti priemolio ir priesmėlio dirvose, bet užmirkusių dirvų nepakenčia. Lietuvoje turime išvestas jo veisles, pavadinimais 'Gludas', 'Gojus' ir 'Šilis'.

Daugiametė svidrė (Lolium perenne) šviesamėgė žolė, kuri yra labai augi ir reikli augavietei. Ši žolė auga keru ir nešliaužia, o lapai - platesni nei miglės, žvilgantys. Svidrė labai gerai pakenčia mindymą ir greitai atsistato po ištrypimo. Daugiametė svidrė turi didelį minusą - ji labai jautri fuzariozei (sniego pelėsiui). Jos pliusas - greitas sudygimas po sėjos - tai pirmoji žolė, kuri konkuruoja su piktžolėmis. Dėl savo atsparumo mindymui ir gebėjimo greitai atsinaujinti, ji naudojama futbolo aikštynuose ir dideliu procentu įeina į sportinės vejos mišinį. Futbolo aikštėse ji kasmet įsėjama atnaujinimui, kad po žiemos būtų vėl tanki ir graži.

Pievinė miglė (Poa pratensis) yra ilgaamžė žolė, kuri augdama keliauja šakniastiebiais. Dėka to, galime turėti tvirtą velėną ir didesnį atsparumą mindymui. Jos lapai vidudtinio pločio, blyškios žalios spalvos. Dar yra miglės veislė 'Limousine', kuri turi ryškią žalią spalvą. Ši žolė reikli augavietei - jai reikalingas derlingas dirvožemis ir saulė. Didžiausias miglės trūkumas - ji neatspari rūdims (grybiniam susirgimui). Paprastosios miglės mažiau dekoratyvios ir mažiau reiklios dirvožemiui, o taip pat gali pakęsti dalinį pavėsį. Iš visų miglių, vienintelė šilinė (gojinė) miglė pakenčia pavėsį. Yra dar vienametė miglė - labai populiari piktžolė, kuri sėjasi itin agresyviai (per sezoną kelis kartus). Ji prisitaiko prie žemo pjovimo ir gali žydėti labai žemai. Ji labai gerai auga sumintame ir sunkiame dirvožemyje. Dėl šios savybės, ji dažnai naudojama teniso kortuose.

Motiejukas (Phleum bertoloni). Lietuvoje yra išvesta motiejuko veislė 'Pievutis'. (Yra ir pašariniai motiejukai, kurie į vejos mišinius nededami). 'Pievutis' būtų itin tinkamas naudoti vaikų žaidimų aikštelėse, nes yra labai atspari mindymui. Jo lapų spalva žalia su pilkšvu atspalviu. Motiejukas gražiai atrodo ir žydinčiose pievutėse.

Paprastoji kietavarpė (Cynosurus cristatus). Mėgsta sausesnes, bet ne per sausas vietas, nepakenčia užmirkimo ir netoleruoja pavėsio. Tai žema žolė, kurios lapų pagrindą sudaro plokšti, lygūs lapai. Jie užpildo kitų žolių, augančių vejoje, apačią. Ši žolė nėra ilgaamžė, todėl jai būtina leistii išbarstyti sėklas. Geriausia būtų ją naudoti žydinčių pievų mišiniuose.

Smilga (Agrostis stolonifera) baltoji arba šliaužiančioji ir paprastoji (Agrostis capillaris). Šis augalas turi šliaužiantį stiebą ir dėl to gali augti sąlyginai šlapiose augavietėse ir sunkesniame dirvožemyje. Kai gruntinis vanduo labai aukštai (pvz. tik 10 cm gylyje) - ji augs puikiai. Smilgos spalva pilkšvai žalia, blyški. Lapai švelnūs ir vidutiniškai platūs. Smilgos labai tinkamas augalas monokultūrai, nesi turi savybę formuoti salas. Jei norime itin dekoratyvios vejos rinkitės mišinį, kuriame jos nėra. Baltoji smilga - šviesamėgis augalas, o paprastoji smilga, kuri yra mažiau dekoratyvi, gali pakęsti pavėsį.

Avinis eraičinas (Festuca ovina). Tai pati žemiausia žolė (aukštis 20cm) - jį galima naudoti vietose, kur nesinori pjaut žolės. Lapai siūliški (cilindro formos), pikšvi. Tai išskirtinai nereiklus augalas, nes gali augti net ir smėlyje ir gerai pakenčia pavėsį. Avinis eraičinas nemėgsta dažno mindymo ir negali augti šlapioje vietoje.

Nendrinis eraičinas (Festuca arundinacea). Ši žolė auga keru, o išskirtinis bruožas - platūs, šiurkštūs ir šviesiai žali lapai. Didžiausias jos pliusas, tai galinga šaknų sistema (apie 2m ilgio) ir gebėjimas augti bet kokiame dirvožemyje. Dažniausiai ji naudojama hipodromuose, šlaituose, tvenkinių pakrantėse ir ten, kur nereikia dekoratyvumo, bet reikia išvermingumo. Lietuvoje vykdoma selekcija lapų siaurinimo ir šiurkštumo mažinimo kryptimi. Lietuvoje išvestos veislės 'Navas' ir 'Jotvingis'.

O dabar - metas ruošti gruntą ir sėti veją. Apie tai plačiau skaitykite čia. Apie žydinčias pievutes ir joms tinkamus augalus jau visai netrukus.