Viskas apie vejos sėjimą

Vejos kokybė priklauso ne tik nuo sėjimo laiko. Labai svarbu, kad prieš sėjant tinkamai pasiruoštume dirvą- kad ji būtų puri, pralaidi ir be piktžolių, o viršutinis derlingas dirvožemio sluoksnis sudarytų 15-20cm. Kaip nustatyti dirvožemio tipą skaitykite čia.

Vejos įrengimo etapai:

1. Augavietės paruošimas ( senos augalijos sunaikinimas, tam geriausias laikas- vasaros pabaiga ).

2. Pirminis žemės dirbimas (frezavimas ( frezuoti dirvą reikėtų ne giliau nei 12cm, o dirva yra ne per sausa ir ne per šlapia ), užpylimas, gerinimas, armens sluoksnio ruošimas ).

3. Žemės lyginimas, nuolydžių suformavimas ( formuojame nedidelius nuolydžius nuo namo - užteks ir 1 proc., nes vanduo į kalniuką nekyla ), aukščių suvedimas(prie takelių, terasos, tvoros ir pan.).

4. Tręšimas, sėjimas, bei laistymas.

5. Pirmasis vejos nupjovimas.

Tinkamai paruošus dirvą, svarbu išsirinkti kokybiškas ir sodo paskirtį atitinkančias vejos sėklas. Norėdami išsirinkti kokybiškas sėklas, turime atkreipti dėmesį, ar nepasibaigęs jų galiojimo laikas. Kuo šviežesnės - tuo daigesnės.Kaip atskirti senas sėklas? Pirmiausia tai išduoda kvapas (jei neryškus ar turintis pašalinį kvapą) ir sėklų spalva (senos- matinės). Jei sėjom žolę ir liko sėklų, reikėtų vengti palikti jas kitam sezonui, nes mažėja jų energija (gyvybingumas).

Parduotuvėse parduodami vejos sėklų mišiniai. Kodėl reikia mišinio, o neužtenka vienos rūšies žolės? Neužtenka, nes praktiškai nei viena žolių rūšis neturi visų savybių, kurios reikalingos vejai sukurti. Kuo daugau komponentų, tuo mišinys bus labiau prisitaikęs prie įvairių gamtinių sąlygų. Bet kaip nepasiklysti tarp mišinių ir išsirinkti tinkamiausią, kai jų yra tokių įvairių? Konkreti mišinio sudėtis priklauso nuo augavietės dirvožemio ir apšviestumo. Jei didelis apšviestumas ir derlingas dirvožemis, galėtume rinktis mišinį, kuriame didelis procentas miglių (bet nereikėtų viršyti 50proc.). Kuo lengvesnis ir sausesnis dirvožemis, bei mažiau apšviestumo, renkamės, kad mišinį sudarytų daugiau raudonųjų eraičinų (kuokštinių ir šakniastiebinių), jų mišinyje gali būti 60 proc. ir daugiau. Dažnai matau, kad mišiniuose labai daug dedama svidrės. Jos reikėtų, kad būtų ne daugiau 20-30 proc., nes ji labai tinkama startui (dygsta pati pirmoji), bet žiemą (ypač jei buvo sąlygos atsirasti sniego plutai), ji pati pirmoji pasigauna sniego pelėsį (Fuzariozę) ir pavasarį, jei svidrės mišinyje buvo daug, veja atrodo pusplikė.

Nuo mišinio komponentų priklauso būsimos vejos kokybė, ilgaamžiškumas ir estetinis vaizdas. Bet reikia žinoti, kad visa tai priklausys ne tik nuo komponentų įvairovės ir gausumo mišinyje, bet ir nuo to, kiek tas kiekvienas komponentas procentaliai atitiks mūsų augimvietės sąlygas.

Veja, kaip monokultūra, įmanoma tik išskirtiniais atvejais. Pavyzdžiui smilgos gali būti sodinamos golfo kamuoliuko ridenimo zonoje, šlapiose augavietėse; o kai veja ekstencyvi (nenaudojama), smėlyje, kepinama saulės ar esanti pavėsyje - renkamės avinį eraičiną. Jei vieta užmirkstanti, reikia šlaito tvirtinimo- puikiai tiks nendrinis eraičinas. Apie kiekvieną mišinio komponentą- žolę daugiau informacijos rasite čia.

Vienas džiaugsmingiausių momentų naujame sode - tai vejos sodinimas. Tas jaukus, žalias kilimas, kuris suteikia tvarkos ir išbaigtumo jausmą. Koks geriausias laikas žolės sėjimui? Veją galima sėti nuo balandžio pabaigos iki rugsėjo vidurio. O pats pačiausias laikas sėjai yra balandžio pabaiga- gegužės pradžia. Tada veja turi palankias sąlygas sudygti, suvešėti ir įsitvirtinti dirvoje, užtikrindama kokybiškai suaugusį kilimą.

Paruošus dirvą ir išsirinkus tinkamą sėklų mišinį ateina ilgai lauktas momentas - vejos sėja. Po žemės paruošimo ir lyginimo darbų (vaikštant pėda neturėtų įsispausti daugiau nei 1cm) išberiame kompleksines mineralines trąšas. Naudoju kompleksines trąšas N8 P20 K30. Galima barstyti rankiniu būdu arba naudoti specialų trąšų vežimėlį. Galima šį darbą atlikti ir po sėklų paskleidimo.

Vejos sėklų reikia 2,5-3kg arui, na ir dar 2-5proc. mišinio reikia pasilikti pataisymui. Planuojamą apsėti plotą geriausia būtų padalinti į sektorius. Sėklų kiekį reikėtų padalinti į 2 dalis ir dar kiekvienai daliai per pusę. Geriausia pradedėti sėti nuo ploto perimetro juostelės (20-30cm) palei takelius, gėlynus, terasą ir pan. Sėjama dvejomis priešingomis kryptimis, kad paskleidimas būtų tolygus (pusę normos viena kryptimi, pusę- kita). Norint užtikrinti tolygų sėklų paskirstymą, rekomenduoju naudoti tą patį trąšų vežimėlį. Sėklos įterpiamos apie 1-1,5cm gyliu. Galima įterpti grėbliu su apvaliais virbais, tarp kurių tarpai apie 5-7cm. Įterpiant neturi brauktis priekyje joks žemės perteklius. Palei gėlynų bortelius, takeliu sėklos mulčiuojamos plonai užberiant lengvo dirvožemio. Jei yra pavėsinių vietų, kaip papildoma sėkla- raudonųjų eraičinų (nedidelė sauja į kv.m) įsėjama po būsimų medelių šešėlių zona. Užsėtas vejos plotas iš karto privoluojamas volu. Jei norėtųsi, kad veja sudygtų greičiau (nes įprastai, kol visos sėklos sudygsta trunka apie 1 mėnesį ) galime užkloti baltą agrotekstilę ir pritvirtinti plastikiniais vinimis arba vielos lankstiniais, sulankstytais į U formą.

Pasėjus žolę, reikia jos nepamiršti: drėkinti, saugoti nuo šunų, kačių ar paukščių iškapstymo. Jei yra užklota agrodanga- po 1-1,5 savaitės pradėti tikrinti, kad auganti žolytė jos nepraaugtų.

Praėjus 5-6 dienoms išdygs daugiametės svidrės ir piktžolės, kurių sėklų buvo dirvoje (su jomis nieko daryti nereikia, nes jos vienmetės ir pjaunant veją- išnyks). Po 2 savaičių pasirodys eraičinai ir smilgos, po 3 savaičių- miglės. Pirmas pjovimas (vadinamas piktžolių pakirtimu) atliekamas tuomet, kai sudygusios vejoje piktžolės pasiekia 10- 12cm aukštį. Pjaunama paliekant 8cm aukštį. Nupjauta žolė surenkama į krepšį. Antras pjovimas- kai žolė vėl pasiekia 12cm aukštį. Tada pjaunama paliekant 7cm (1cm mažiau nei pirmą kartą). Pilnai sėtinė veja susiformuoja per vieną sezoną, o pakankamai gražiu vaizdu galime džiaugtis jau po 1,5- 2 mėnesių.