Humusas

Dirvožemio humusas yra organinė dirvoje esanti medžiaga, kuri susideda iš mikroorganizmų, faunos, biochemiškai pakitusių šaknų ir kitokių augalinių liekanų. Kai mikroorganizmai dauginasi, liekanos suyra ir susidaro organinių junginių visuma, kuri ir vadinasi humusu. Nuo jo kiekio priklauso augalo mitybos sąlygos ir dirvos derlingumas.

Humusą sudaro tokios medžiagos kaip fulvo ir huminės rūgštys, humatomelaninės rūgštys ir huminas (Kas tai? Tai yra netirpios humusinės medžiagos – nehidrolizuotos organinės liekanos, lipoidai, vaškai, dervos, bitumai).

Humusingi dirvožemiai būna geresnės struktūros ir geriau sugeria vandenį. Juose yra daug maisto elementų ir ypač - azoto. Augalai apie trečdalį jiems reikalingo azoto pasiima iš humuso.

Svarbiausi dalykai, kurie nulemia humuso kokybę ir kiekybę, yra susidaręs optimalus vandens, oro ir šilumos režimas dirvožemyje, augalinių liekanų kaupimasis ir sudėtis, mikroorganizmų sudėtis ir veiklos intensyvumas. Taip pat ir jo granuliometrinė* sudėtis ir fizinės, bei cheminės savybės.

Dirvožemyje, kartu su humuso kaupimusi, vyksta ir priešingi procesai – bakterijų veikiamo humuso skaidymasis- mineralizavimasis. Būtent bakterijos azotą, sierą ir kitus elementus, gali paversti augalams prieinama forma.

Dirvožemio humusingame (viršutiniame) šaknų sluoksnyje gyvena kitokie mikroorganizmai nei apatiniame (mineraliniame) sluoksnyje, todėl po žemės įdirbimo (sukasimo), kol dirvožemyje gyvenimas „normalizuojasi“, praeina daug savaičių. Paviršiuje gyvenančios „deguoninės“ bakterijos, aktyviai dalyvaujančios organinių medžiagų skaidymosi procese, patekusios į vagos dugną, negreitai grįžta į dirvos paviršių. Didelė jų dalis žūsta dėl deguonies trūkumo. Todėl viršutinį dirvos sluoksnį geriausia būtų tik purenti ar frezuoti 12–15 cm gyliu.

Taigi, pirmosios užuominos, jog dirvoje trūksta humuso yra greitas augalų ir dirvos džiuvimas, prastas maisto medžiagų pasisavinimas ir neišlaikanti struktūros dirva.

Dirvožemio humusas ir jo reikšmė augalams. Kas tas humusas?

* Granuliometrinė sudėtis- tai įvairaus dydžio dalelių procentinis kiekis dirvožemyje.